veldėtojas

veldėtojas
veldė́tojas (-ójis K ), -a smob. (1), véldėtojas (1) KŽ 1. Rtr, NdŽ, DŽ1 kas veldi, gauna palikimą, įpėdinis. 2. kas užvaldo, valdovas: Vaikai – dangaus karalystės veldėtojai A.Sal. Laukti galiu dar veldėtojo savo Vd. Kaip tatai kananitai ir visi veldėtojai žemės girdės, tada anys mus apstos BBJoz7,9. \ veldėtojas; paveldėtojas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • paveldėtojas — ( is K; R121, MŽ153, Q84, CI308), a smob. (1) Rtr 1. R121, MŽ159, N, K, LL232 kas paveldi, gauna palikimą: Paveldėtoju karūnos esmi V.Kudir. Jos yra tos giminės paveldėtojos J.Jabl. Jiej paveldėtojai tų namų, atsiims Prl. Sostą užėmęs neteisėtas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”